Tvariam verslui reikia išsilavinusių vartotojų

Politikos, verslo, kultūros ir mokslo lyderiai įvairiuose lygiuose keičiasi informacija ir ieško atsakymų į svarbiausius žmonijos egzistencinius klausimus: kaip įveikti badą ir skurdą, kaip sustabdyti karinius konfliktus, kaip pigiau pasigaminti energijos ir tuo pačiu metu įgyvendinti tvarumo tikslus? Lietuvoje viešojoje erdvėje daug kalbama , kaip siekiant tvarumo sumažinti galimus konfliktus tarp verslo ir visuomenės, tačiau gyvenimo būdo buityje pokyčių greitis yra pernelyg mažas.

Tvarus vartojimas ne visada yra lengvesnis ir pigesnis, todėl labiau nei bet kada tvariam verslui reikia išsilavinusių  vartotojų, kurie ne tik  suvoktų būtinybę, bet ir pirktų tvarius produktus ir paslaugas.

Būti netvariu turi reikšti būti asocialiu   

Tvarumas tampa aktualus absoliučiai visoms bendruomenėms – verslo, profesinėms, kultūrinėms ir kaimynystėje. Jis apima beveik visus bendro gyvenimo ir veiklos aspektus, įskaitant sąžiningą elgesį su kaimynais ir darbuotojais, klientais, partneriais ir tiekėjais, verslo etikos ir antikorupcines iniciatyvas, atsakingą požiūrį į aplinką ar išteklius tausojančių naujų inovatyvių sprendimų diegimą įmonėse ir buityje. Kuo greičiau suvoksime, kad yra būtina harmoningai suderinti mūsų poreikius su sėkmingu gyvenimu saugioje aplinkoje, tuo greičiau pakeisime savo gyvenimo būdą iš „tradicinio“ į „gyvenimo būdą 1,5C“.

Atėjo laikas susitaikyti, kad ne tik netoleruotina, bet ir nebepriimtina kalbėti apie tvarumą ar net veikti ta linkme darbe, tačiau grįžus namo tapti įprastu vartotoju, darančiu ką nori. Grėsmės, apie kurias kalba kone visa pasaulio akademinė bendruomenė,  gali paliesti kiekvieną iš mūsų ir labai greitai. Turime ne tik skatinti savo buityje tvarų gyvenimo būdą, pažangiose visuomenėse vadinamą „gyvenimo būdu 1,5C“, bet ir netoleruoti jo nesilaikančių veidmainiškumo.

Tvarumo filtrai

Kad galėtume įvertinti, ar organizacija, bendruomenė ir kiekvienas mūsų gyvename ir veikiame tvariai, tarsi laboratorijoje pasižiūrėkime į savo aplinką per tris pjūvius – aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir gerosios valdysenos.

  • Visa mūsų veikla palieka pėdsaką aplinkoje. Vadinasi, kiekvienas produktas turi ne tik finansinę, bet ir aplinkosauginę kainą. Jeigu gaminant mūsų vartojamą produktą yra stipriai teršiama žemė, vanduo, oras, sukuriama daug atliekų ir išskiriama daug anglies dvideginio (CO2), aplinkosauginė kaina pernelyg didelė.
  • Visuomenė. Mūsų elgesys su žmonėmis apsprendžia socialinį tvarumą. Tai yra sąžiningas atlygis, saugios darbo sąlygos, lygios galimybės, pagarba žmogaus teisėms. Svarbu įvertinti, ar kasdieniame įmonės gyvenime ir buityje renkamės socialiai tvarius partnerius ir tiekėjus.
  • Tai dažnai pamirštama tvarumo dalis, nes ji atrodo savaime suprantama dėl teisės aktų gausos. Vis dėlto, verslo etika, atskaitomybė, skaidrumas, mokesčių mokėjimas, antikorupcija yra ir turėtų būti bet kurios organizacijos ar bendruomenės stuburas.

Pamenate, kaip paauglystėje mus priimdavo į bendraamžių kompaniją tik tuomet, kai atitikdavome tam tikrus elgesio modelius ar reikalavimus. Ilgainiui susitapatindavome su mus priėmusia kompanija ir perimdavome jos veiklos būdus. Tokia nesuvaidinta norma turi tapti tvarus gyvenimo būdas, kurio turėtų būti privalu laikytis kiekvienam, norinčiam užsitikrinti socialinį statusą ir pripažinimą.

Laikas suprasti, kad tvarus gyvenimo būdas užtikrins bendrapiliečių ir kaimynų simpatijas, prekių ar paslaugų paklausą, sėkmingą įmonių plėtrą ir kokybišką gyvenimą kiekvienam.

Leave a Reply