Projektas PERKRAUTAS TVARUMAS kviečia į gyvąsias tvarumo laboratorijas
„Tikroji atradimų kelionė yra ne naujų peizažų, o naujų požiūrių ieškojimas“. Interneto vandenynuose ši citata priskiriama Marseliui Prustui. Mums, projekto PERKRAUTAS TVARUMAS organizatoriams, ji skamba kaip istorijų, pokalbių ir diskusijų apie tvarumą įprasminimas.
Šiuo projektu mes atveriame dar vieną langą ir kviečiame Lietuvos gyventojus naujomis akimis pažvelgti į tvarų gyvenimą būdą, apsižvalgyti ką jau padarėme mes, lietuviai, ir kaip tvariai gyvena Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Mes pasakosime apie verslo ir gyventojų bendruomenių sėkmingus pavyzdžius ir jų išmoktas pamokas ir šios istorijos bus tarsi gyvosios tvarumo laboratorijos, kuriose pristatysim išbandytus sprendimus ir tikėsimės, kad jie prigis ir Lietuvoje.
Klausite, kodėl mes tai darome dabar, tarsi pasaulyje nebūtų svarbesnių problemų? Mums svarbu viskas, bet labiausiai – gyventi bendruomenėje, gerbiančioje aplinką ir gyvenančioje harmonijoje su gamta, kurios neatsiejama dalimi esame kiekvienas mūsų.
Jau beveik dešimtmetį tvarumo temą Lietuvos verslo bendruomenei pristato Šiaurės šalių – Norvegijos, Suomijos, Švedijos – prekybos rūmai, o taip pat Šiaurės ministrų tarybos biuras. Atėjo laikas perkrauti dialogą apie tvarumą su vartotojų bendruomene ir kitaip kalbėti apie tvarų gyvenimo būdą.
2022 metų „Tvaraus prekės ženklo indekso“ (angl. Sustainable Brand Index™) ataskaitoje skelbiama, kad beveik pusei vartotojų Baltijos šalyse tvarumo problemos yra svarbios – 54 % Lietuvoje, 52 % Estijoje ir 51 % Latvijoje. Vis dėlto, ataskaitos autoriams nerimą kelia mažėjantis susidomėjimas šia tema.
Tam įtakos turėjo daug veiksnių, iš kurių svarbiausi – COVID -19 pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje. Šios temos blaškys ir atitrauks mus nuo globalių problemų šiais ir artimiausiais metais. Neslūgs dėmesys socialiniams ir saugumo klausimams, iššūkiams laisvei ir nepriklausomybei. Be to, psichologinė sveikata, prisitaikymas prie pandemijos ir ekonominiai iššūkiai kaitins visuomenės ir politines diskusijas Lietuvoje prieš 2023 m. prezidento rinkimus ir 2024 m. rinkimuose į savivaldybių tarybas.
2022 m. vasario pabaigoje paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change IPCC) ataskaitoje nerimą kelia, kad visuomenė susitaiko su klimato kaita, bet ne jos švelninimas. Pripažįstama, kad visuomenės požiūrį į tvarumą beprecedenčiai ir itin žalingai veikia žaliasis smegenų plovimas (angl. geenwashing). Dėl to pasaulinė bendruomenė gali pasijausti bejėgė ir atsisakyti keisti elgseną, turinčią įtakos klimatui.
Nors prekės ženklai stebi augantį vartotojų reiklumą ir griežtėjantį juos prižiūrinčių valdžios institucijų bei vartotojų teisių gynimo organizacijų toną, tuo pat metu vartotojų neraštingumas tvaraus gyvenimo būdo atžvilgiu yra pakankamai aukštas. Deja, vis dar trūksta aiškaus ir suprantamo pokalbio apie tvarumą, verslininkų ir vartotojų diskusijų apie tvaraus gyvenimo būdo prasmę, geriausias patirtis ir išmoktas pamokas.
Tvarumas neturi baigtinių tikslų ir jiems pasiekti skirtų priemonių sąrašo. Apie tvarumą turime ne tik kalbėti. Turime elgtis ir gyventi tvariai jau šiandien. Kviečiame sekti mūsų rubriką PERKRAUTAS TVARUMAS internete visuose socialiniuose tinkluose ir dalyvauti pokalbiuose bei diskusijose.
Projekto PERKRAUTAS TVARUMAS globėja
- Estijos ambasada Vilniuje
Projekto PERKRAUTAS TVARUMAS organizatoriai
- Asociacija ESTONIAN CHAMBER OF COMMERCE
- Asociacija FINNISH LITHUANIAN CHAMBER OF COMMERCE
- Asociacija NORVEGIAN – LITHUANIAN CHAMBER OF COMMERCE
- Asociacija LATVIAN CHAMBER OF COMMERCE
