2022 m. birželio 1 d.

S T O C K H O L M + 5 0

Laiškas Žemės bendrapiliečiams

Turime tapti gerais protėviais ir geresniais kaimynais.

Mieli Žemės bendrapiliečiai,

Mūsų namams, planetai Žemei, iškilo pavojus. Žemė mus išlaiko ir suteikia pastogę, įkvepia pagarbą ir puoselėja mūsų svajones. Tačiau mes stumiame planetos sistemas į pakraštį, keldami grėsmę mūsų pačių ir ateities kartų gerovei.

Mes, šio laiško rašytojai, esame gamtos mokslininkai, inžinieriai, socialiniai mokslininkai ir mokslininkai iš daugelio disciplinų ir šalių. Matome pasaulinių aplinkos pokyčių įrodymus, įvertiname jų poveikį, išsiaiškiname priežastis ir matome ryšius tarp mūsų socialinių ir aplinkosaugos iššūkių.

Mes, žmonės, galiausiai esame atsakingi už krizę, bet nevienodu mastu: mažuma yra atsakinga už didžiąją dalį žalos, o mažiausiai atsakingi asmenys nuo jų nukenčia labiausiai. Šis laiškas yra skubus raginimas mūsų kaimynams pasaulyje pripažinti krizę, prisiimti asmeninius ir kolektyvinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į privilegijų ir atsakomybės skirtumus, ir siekti pokyčių.

Nuo 1972 iki 2022 m.

Prieš penkiasdešimt metų, 1972 m. Stokholmo konferencijos išvakarėse 2200 mokslininkų pasirašė laišką – „Mentono žinią“ – savo tuometiniams 3,5 mlrd. kaimynams. Jie perspėjo apie besitęsiančią aplinkos krizę ir branduolinio ginklavimosi varžybas bei apie gyvybės išnykimo galimybę Žemėje.

Daug kas įvyko nuo 1972 m. Nors pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, pasaulio BVP išaugo beveik penkis kartus. Žmonių išradingumas ir bendradarbiavimas lėmė didesnę maisto gamybą ir geresnes vandens tiekimo bei sanitarines sąlygas. Skaitmeninė revoliucija smarkiai padidino mūsų galimybes bendrauti ir gauti informaciją.

Mokslininkai atrado skylę Žemės ozono sluoksnyje ir kas ją sukėlė; piliečiai mobilizavosi, o vėliau buvo pasiektas precedento neturintis pasaulinis susitarimas. Dėl to ozono sluoksnis gyja. Taip pat apsaugojome tigrus ir pandas nuo išnykimo. 1972 m. elektra iš saulės tik mirgėjo, o dabar ji yra sparčiai augantis energijos šaltinis.

Tačiau daugelis 1972 m. nustatytų grėsmių aplinkai išlieka ir šiandien, o be to atsirado naujų. Mes ir toliau nuodijame maisto grandines visame pasaulyje cheminėmis medžiagomis, kurias gaminame ir naudojame kiekvieną dieną. Oro tarša kai kuriose vietose sumažėjo, bet daugelyje kitų smarkiai išaugo. Šiandien maždaug 1 milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas. Ir, žinoma, pasaulinė klimato kaita yra čia, sukelianti daugiau potvynių, sausrų ir karščio bangų, tirpinanti ledynus ir sukelianti potvynius pakrantėse. Dabar kyla pavojus visoms planetos gyvybės palaikymo sistemoms.

Socialiniu požiūriu nuo 1972 m. skurdas apskritai sumažėjo, bet vis dar yra reikšmingas. Nelygybė tarp šalių sumažėjo, tačiau nelygybė šalių viduje išaugo. Politiniai neramumai ir konfliktai išlieka, o branduolinio karo grėsmė vėl iškilo.

Tarpusavyje susijusios problemos

Aplinkos ir socialinės problemos, su kuriomis šiandien susiduriame, yra tarpusavyje susijusios. Veiksmai, prisidedantys prie gamtos naikinimo, nykimo ar ardymo, sukelia ir netvarumą, ir neteisybę.

20% turtingiausiųjų sunaudoja apie 80% pasaulio išteklių. O „viršuje“ esantys 10% išskiria tiek pat anglies dvideginio, kiek ir 50% „apatinių“.

Šis vartotojiškas mažumos gyvenimo būdas lėmė rūšių nykimą, taršą ir klimato kaitą – visa tai ne tik kelia grėsmę mūsų kolektyvinei ateičiai, bet ir daugelio šiandieninių žmonių gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams, ypač skurdžiausiems ir labiausiai atstumtiems.

Kainą už didelio masto monokultūrų sunaikinimą ir užteršimą dėl užtvankų ir kasyklų paprastai moka nedaugelis. Pramonės darbuotojai kvėpuoja užterštu oru gamybos centruose, kurie skatina pasaulinį vartotojiškumą.

Pagrindinės priežastys

Po 50 metų aplinką tausojantys veiksmai atrodo kaip vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Pasaulyje pagaminama daugiau maisto nei reikia, tačiau daugelis žmonių vis tiek badauja.

Mes ir toliau subsidijuojame ir investuojame į iškastinį kurą, nors atsinaujinanti energija tampa vis ekonomiškesnė. Subsidijuojame asmeninius automobilius, o ne statome viešąjį transportą. Išteklius išgauname ten, kur kaina mažiausia, dažnai tiesiog nepaisydami vietos teisių ir vertybių.

Šie ir daugelis kitų prieštaravimų kyla iš trijų pagrindinių rodiklių.

Pirma, individualistinis, materialistinis, išnaudojantis trumpalaikis mąstymas privedė prie to, kad iš akiračio dingo visuomenės gėris. Yra šlovinami vartojimas ir mėgavimasis, o tai atneša sveikatos negeroves, neteisybę ir apatiją.

Antra, dėmesys ekonomikos augimui atitraukia dėmesį nuo gerovės ir laimės. Nekontroliuojamas augimas naikina mūsų bendrus išteklius. Atitinkamai, nors technologinės naujovės leido apeiti kai kurias natūralias ribas, tikėjimas, kad visą gamtą galime palenkti savo valiai nevaržomai naudodami naujas technologijas, yra iliuzija.

Trečia, dabartinės ekonominės, politinės ir socialinės institucijos mus nuvilia. Ekonominė sistema sutelkia finansinę galią nedaugelio rankose ir įteisina nepasotinamą pelno siekimą, manipuliavimą piliečiais kaip vartotojais ir gamtos vertinimą tik siekiant trumpalaikės ekonominės naudos.

Politinės sistemos neteikia pirmenybės viešajam gėriui, stokoja atskaitomybės ir puoselėja netikras svajones bei susiskaldymą. Socialinės rasizmo ir patriarchato institucijos ir toliau įteisina spalvotų žmonių, vietinių bendruomenių ir moterų nepriteklių bei poveikį aplinkai.

Kelias pirmyn

Blogiausios „Mentono  žinios“ baimės gal ir neišsipildė, bet jos autoriai numatė ateitį. Po penkiasdešimties metų tūkstančių mokslininkų darbai parodė, kad daugeliu atžvilgių priartėjome prie slenksčio. „Stokholmo+50“ proga raginame imtis veiksmų vardan saugesnės ir geresnės ateities.

Visų pirma, turime iš naujo apibrėžti, ko siekia visuomenės ir asmenys. Asmeninė gerovė turi sutelkti dėmesį į fizinę ir dvasinę sveikatą, bendruomeniškumą ir taiką. Ir tai turi būti siejama su susirūpinimu dėl kolektyvinės ateities, bendrapiliečių žmogiško orumo ir nežmonių gerovės.

Antra, turime pripažinti privilegijuotųjų atsakomybę. Tie, kurie vartoja per daug, turi sumažinti mastą ir palikti vietos beteisiams ir bejėgiams. Netgi gyvenimo būdas, kuris iš pažiūros neatrodo prabangus, toli gražu nėra tvarus dėl sisteminių iškraipymų, tokių kaip subsidijos iškastiniam kurui ir taršos išlaidų padengimas.

Trečia, norint ištaisyti šiuos sisteminius nukrypimus, būtina imtis kolektyvinių veiksmų. Nors asmenys gali ir turi veikti, jie negali pakeisti pokyčių vieni. Elgesio pokyčius gali paskatinti viešojo transporto prieinamumas arba naujas apibrėžimas, kas yra geras gyvenimas. Turime pereiti prie bendradarbiavimo ir dalijimosi ekonomikos, vietoje konkurencijos ir kaupimo  planuojant senėjimą.

Politiniu požiūriu turime gilinti demokratiją ir stiprinti dalyvaujamąjį valdymą. Socialiniu požiūriu turime teikti pirmenybę užuojautai ir bendradarbiavimui savo šeimose, bendruomenėse ir tautose.

Kalbant konkrečiai apie nacionalinius lyderius, raginame juos vykdyti dabartinius tarptautinius įsipareigojimus – mažinti taršą, gerinti apsaugą ar keisti klimato kaitą. Tai pirmas svarbus žingsnis, kuris kurs pasitikėjimą. Įsipareigojimų vykdytojų įvardijimas ir pripažinimas įkvėps ir įgalins veikti.

Kreipdamiesi į bendruomenę, iš kurios mes, šio laiško rašytojai, esame kilę, pripažįstame per 50 metų padarytą pažangą ir kviečiame kolegas mokslininkus pertvarkyti akademinį verslą, kad būtų maksimaliai padidintas mūsų teigiamas poveikis mūsų bendruomenėse ir pasaulyje.

Turime nutiesti tiltus tarp disciplinų, geografijų ir pajamų lygio, o technologines naujoves paversti socialiai atsakingomis ir etiškomis.

Turime praktikuoti bendradarbiavimą, įtraukumą  ir holistinį mokslą.

Turime užsiimti mokymu, tyrimais ir žinių taikymu, užtikrinančiu tvarumą, teisingumą ir orumą.

Galiausiai kviečiame visus asmenis – tėvus ar vaikus, ūkininkus ar pramonininkus, mokslininkus ar studentus, valstybių vadovus ar religinius lyderius – tapti gerais kaimynais ir protėviais.

Bendrai siekime orumo, teisingumo, taikos ir tvarumo visiems žmonėms bei visoms rūšims vardan šiandien  ir ateities.

Laišką pasirašė

  • Ekspertų grupės pirmininkai:

Maria Ivanova, Masačusetso Bostono universitetas

Sharachchandra Lele, Ashoka ekologijos ir aplinkos tyrimų fondas (ATREE), Indija

  • Ekspertų grupė

Visą laiško tekstą rasite: https://council.science/wp-content/uploads/2020/06/A-letter-to-fellow-citizens-of-Earth-2022.pdf

Leave a Reply