Gyvenimo būdas 1,5C
Ilgalaikiai moksliniai tyrimai apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos prognozes, klimato modeliavimą ir klimato kaitos poveikį Žemei bei žmonių visuomenei rodo, kad atšilimo ribojimas iki 1,5 C, palyginus su iki pramoninio laikotarpio lygiu, yra tinkamiausia galimybė sušvelninti blogiausius klimato kaitos padarinius ir klimato krizę. Pasiekus 1,5 C tikslą, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, įskaitant ekosistemų žlugimą, ekstremalias temperatūras, gausius kritulius, žalą žemės ūkiui ir ekologijai dėl sausrų ir jūros lygio kilimo.
Tikslą apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus, pageidautina iki 1,5C 2015 m. patvirtino 196 vyriausybės kaip teisiškai įpareigojančio Paryžiaus susitarimo dalį. Tačiau norint pasiekti tikslą, reikės greitai ir drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir iki XXI amžiaus vidurio pasiekti, kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui.
Apskaičiuota, kad iki 2050 m. dideles pajamas gaunančiose šalyse išmetamųjų teršalų kiekis turės būti sumažintas daugiau nei 90 proc. Efektyvių veiksmų „langas“ yra nedidelis ir sparčiai užsiveria. Jei pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis išliks toks pat ir kitą dešimtmetį, neteksime galimybės pasiekti 1,5C tikslą.
Langas į tvarų gyvenimo būdą
Mokslininkai tvirtina, kad vieninteliai atsakingi už poveikį klimatui yra vartotojai. Atitinkamai, vartotojai turi prisiimti atsakomybę ir pakeisti gyvenimo būdą ir vartojimo kultūrą taip, kad sumažintų klimato kaitos poveikį Žemei bei žmonių visuomenei.
Mūsų gyvenimą ir elgesį formuoja įvairūs veiksniai – pajamos, politika, infrastruktūra, žiniasklaida ir visuomenės vertybės. Nuo jų priklauso mūsų pasirinkimai ar aplinkos, kuriose vartojame. Šios aplinkybės gali tapti kliūtimis arba stipriais įkvėpėjais rinktis atsakingą vartojimą. Vakarų visuomenėse populiarėja „gyvenimo būdas 1,5 C“ (angl. „1.5° lifestyles“), skatinantis rinktis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį gyvenimo būdą.
Tarptautinio lygio tvarumo ekspertai prof. Cecilia M. V. B. Almeidas ir prof. Simone Bastianoni dalinasi įžvalgomis apie šių veiksnius ir kliūtis rinktis „gyvenimo būdas 1,5C“.
Mums būtina pakeisti visuomenės vertybių sistemą
Šiuo metu sėkmingas gyvenimo būdas yra orientuotas į turėti daugiau, vartoti daugiau arba gauti didesnes pajamas. Ateina laikas pakeisti šį sėkmės įvaizdį į daugiau dalytis, padėti kitiems ir vartoti tik tai, kas būtina. Jei sėkmės apibrėžimą nuosekliai keisime į konkurencijos mažinimą ir bendradarbiavimą, tvaresnis gyvenimo būdas bus suvokiamas kaip teisingas ir priimtiniausias, o netvarus vartojimas taps socialiai nepriimtinas.
Mes jau žinome, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau dar neišmanome, kaip pakeisti vertybes. Kad tai padarytume, mums reikia nuosekliai keisti visų vartotojų – įskaitant verslininkus, politikos formuotojus, finansų sektoriaus atstovus ir bendruomenes – viziją ir elgesį,
Svarbiausi yra švietimas ir žiniasklaida
Švietimas vaidina svarbų vaidmenį keičiant vertybes ir, atitinkamai, mūsų gyvenimo būdą. Tačiau turime pripažinti, kad švietimas gali būti įvairių formų.
Šiandien vartotojus neformaliai ugdo tradicinė ir socialinė žiniasklaida, reklama, gyvenamoji ir darbo bendruomenė. Nors formalusis švietimas iš tiesų yra reikšmingas sudaryti sąlygas tvaresniam gyvenimo būdui, daugelis veikėjų, įskaitant verslą ir žiniasklaidą, turi prisiimti atsakomybę už savo daromą poveikį vartojimo elgsenai.
Vertybių kaita gali sumažinti vartojimą
Vertindami kompromisus tarp skirtingų gyvenimo būdų, galėtume pradėti nuo vartojimo stilių, kurie nesiekia mažinti mūsų pagrindinius poreikius. Vis tik, tarp jų išsiskiria nesaikingas vartojimas laisvalaikiu, prabangos prekių pirkimas, skrydis atostogauti į kitą pasaulio galą ar pernelyg didelis drabužių kiekis.
Viskas tarpusavyje susiję
Yra daug būdų, kaip sumažinti CO2 emisiją kasdieniame gyvenime. Tačiau mes gyvename sistemų pasaulyje, kuriame pagrindiniai kintamieji yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, pagamintus maisto produktus reikia pristatyti laiku, kad juos nupirktų ir suvalgytų. Visi šios grandinės žingsniai – gamyba, transportavimas ir vartojimas – tarpusavyje susiję ir sudaro sudėtingą sistemų tinklą, kurį reikia koreguoti, kad sumažintume išmetamųjų teršalų kiekį.
Pokyčiams atsiveria daug kelių
Pokyčius gali inicijuoti visuomenės, vyriausybės arba bet kuri pramonės šaka. Bet kuris pokytis gali paveikti mūsų gyvenimo būdą platesniame lygmenyje. Vis dėlto, pokyčius gamyboje ir vartojimo modeliuose gali paskatinti tik išsilavinę ir atsakingi vartotojai.
Praeitis mus moko, kad ilgalaikėje perspektyvoje specializuoti ir siauri sprendimai dažniausiai nepasiteisina. Vien tik iškastinio kuro naudojimas ekonomikos augimui ir vystymuisi atvedė mus į dabartinius aplinkos ir socialinių krizių laikus. Mums reikia sinergijoje derančių sprendimų, kurie atitiktų daugybės žmonių visame pasaulyje siekius, poreikius ir troškimus gyventi sveikame ir tvariame pasaulyje.
Parengta pagal: https://onepointfivelifestyles.eu/about-the-15deg-target
